retagalvis

retagal̃vis, -ė adj., smob. (2) 1. su minkšta, nelabai susisukusia galva (apie kopūstą): Šįmet kopūstai tai prasti, toki retagal̃viai Mrj. 2. prk. kas menko proto, negabus: Kad tie mano vaikai toki, retagal̃viai Mrj.